- veblenti
- veblénti vksm. Àš niẽko nesuprantù, ką̃ ji̇̀s veblẽna.
.
.
veblenti — ( ęti), ẽna, ẽno DŽ 1. intr. R263,333, MŽ352,447, N, NdŽ, KŽ, Mrj, Iš, Smn, Mrs, Lš, Sn mėgdžioti, su pašaipa kartojant kito žodžius, erzinti, šaipytis: Kad dav[ė] veblent Kč. Tu iš manę dar veblensi! Lp. Ledokas iškiša liežuvį iš drevės ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsiveblenti — Jž atsikalbinėti: Vaikas neklaužada atsiveblẽna Dkš. veblenti; atsiveblenti; paveblenti; praveblenti; priveblenti; suveblenti … Dictionary of the Lithuanian Language
beblenti — beblenti, ẽna, ẽno intr. mėgdžioti, veblenti: Kaimynų berniukas kiekvienam praeiviui beblẽna Mtl … Dictionary of the Lithuanian Language
paveblenti — 1. tr. pamėgdžioti: Aš tave paveblęsiu! Dkš. 2. intr. K, NdŽ, KŽ neaiškiai, nesuprantamai pakalbėti, pašveplenti: Ir anas atejęs kai geras paveblẽno kap savo lūpom Prng. Močiutė be dantų, tai vos paveblẽna – negali nė suprast Gs. 3. intr., tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
praveblenti — 1. tr. neaiškiai, nesuprantamai ištarti, pasakyti: Jis smarkiai išraudo, pravebleno keletą žodžių rš. 2. intr. neaiškiai prakalbti: Andriukas ūmai pravebleno L.Dovyd. veblenti; atsiveblenti; paveblenti; praveblenti; priveblenti; … Dictionary of the Lithuanian Language
priveblenti — tr. daug prišnekėti, pripasakoti: Priveblẽno visokių melų Ut. veblenti; atsiveblenti; paveblenti; praveblenti; priveblenti; suveblenti … Dictionary of the Lithuanian Language
suveblenti — 1. intr. pasimėgdžioti: Sykį suvebleno, velnias iškišo truputį galvą TDrVI66. 2. intr., tr. NdŽ neaiškiai, sunkiai pasakyti, ištarti, sumurmėti: Jonušas taip jau kažin ką suvebleno, bet jojo žodžius išsklaidė atodūsis rš. Kur… kur tešl i inis žmo … Dictionary of the Lithuanian Language
veberiuoti — veberiuoti, iuoja, iãvo KŽ žr. veblenti 2: Ateis koks žioplys mužikas ir veberiuoja kokioje ten varuvariškoje kalboje A1885,261 … Dictionary of the Lithuanian Language
veblendinti — veblendinti, ina, ino; K caus. veblenti 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
veblenimas — veblẽnimas sm. (1) DŽ1 → veblenti: 1. KŽ. 2. K, KŽ, Alvt Jųjų hipotezos, jųjų mokyti tyrinėjimai mums išrodo silpnu mažo vaiko veblenimu Apž1894,7 (V.Piet). Beveik visi poetai tarė savo eilutes aiškiai, be veblenimo panosėj rš. 3. Ką sakyti apie … Dictionary of the Lithuanian Language